Teisės aktai
- Lietuvos Respublikos žemės įstatymas
- Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. D1-190 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. D1-247 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“
Prašome skaityti šiuo metu aktualią teisės akto redakciją.
Prašymo pateikimas
Prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą teikiamas tik per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (www.zpdris.lt).
Informacija pasiteirauti:
Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio vedėja,
Anžela Boravska
Tel. (0 5) 211 2082, konsultacijos telefonu teikiamos pirmadieniais-penktadieniais 13-14 val.
El. p. anzela.boravska@vilnius.lt
Naudinga informacija
Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams ir rengiamas šiais atvejais:
1. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus:
1.1. atvejus, kai šiuos veiksmus draudžia atlikti įstatymai ar kiti teisės aktai;
1.2. atvejus, kai atlikus šiuos veiksmus būtų pažeistas teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis (išskyrus atvejus, kai faktinį užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį numatoma mažinti planuojant padidinti žemės sklypo plotą);
1.3. atvejus, nustatytus Taisyklių 4 ir 7 punktuose;
2. kai pagal detaliajame plane arba pagal vietovės lygmens bendrajame plane, kuriame nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, numatančiuose tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis šiuose planuose numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai);
3. kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms;
4. kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti* pagal Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį; Taisyklėse vartojama sąvoka „įrenginiai“ suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos žemės įstatyme;
5. kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai žemės sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka);
6. kai įsiterpusį valstybinės žemės plotą**, kaip apibrėžiamas Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais numatoma sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;
7. kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas keičiami nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų;
8. kai nustatomi servitutai ar Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, (toliau – teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) arba kai panaikinami pagal žemės valdos projektą ar kitą dokumentą suprojektuoti, išskyrus suprojektuotus teritorijų planavimo dokumentuose, ir nustatyti servitutai ar teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
*Valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams (įrenginiams) eksploatuoti, nustatomas vadovaujantis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-247, III skyriaus nuostatomis.
Mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, įrašytus į Kultūros vertybių registrą, nustatomas pagal formulę, nurodytą Metodikos 8 punkte. Valstybinės žemės sklypo dalis, viršijanti Metodikos 8 punkte nurodytą valstybinės žemės plotą, priskiriama prie esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės (jeigu naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti) Metodikos 12 punkte nurodytais atvejais. Valstybinės žemės sklypo plotą, apskaičiuotą pagal Metodikos 8 punkte nurodytą formulę, padidinti leidžiama, jeigu toks poreikis pagrindžiamas realiu atitinkamo valstybinės žemės ploto naudojimu statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, toks žemės sklypo ploto padidėjimas neprieštarauja Metodikos 12 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimams ir neviršija įstatymuose nustatytų valstybinės žemės sklypų maksimaliųjų leistinų dydžių. Realų valstybinės žemės ploto naudojimą statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagrindžia visi šie duomenys:
1. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis ORT10LT, Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys;
2. namų valdos techninės apskaitos bylos, kai ji yra, duomenys apie statiniams eksploatuoti priskirtus ir naudojamus valstybinės žemės plotus ir jų ribas;
3. atliekant patikrinimą vietoje nustatyti faktiniai žemės sklypo naudojimo duomenys.
**Įsiterpęs žemės plotas – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, ar Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, ar Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatyto dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių), kuriame pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu, taip pat nurodytųjų įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), geležinkeliais, miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas, griovys, ir kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. Įsiterpusiu žemės plotu taip pat laikomas žemės plotas, kurį sudaro Žemės įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu.
Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, gali būti išnuomojamas/parduodamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams/savininkams.
Išnuomojamas/parduodamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas, jeigu tokį įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys. Laikoma, kad įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, jeigu šio žemės ploto plotis bet kuriame taške neviršija 10 metrų. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas.
Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro griovys. Įsiterpusiame žemės plote suformuojamas žemės sklypas (-ai), kuris (-ie) išnuomojamas (-i) besiribojančio žemės sklypo nuomininkui ir privalomai sujungiamas su pagrindiniu besiribojančiu žemės sklypu. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius
Žemės tvarkymo ir valdymo poskyris