Nuoroda į pagrindinį puslapįNuoroda į pagrindinį puslapį
1664

Vingio parkas

2026-03-12

Nuotrauka

Vingio parkas yra miškinga Vilniaus miesto teritorijos dalis, iš trijų pusių plaunama Neries upės srovės. Tai didžiausias sostinės miško parkas, svarbus nacionaliniu mastu.

Žemėlapyje

Vingio parkas užima 157 ha teritoriją. Šiame parke rasite: Dainų šventės estradą ir Sąjūdžio aikštę, mišką, pievas, suolus, šiukšliadėžes, apšvietimą, vaikų žaidimų aikšteles, lauko treniruoklius, krepšinio aikštelę, badmintono aikštes, tinklinio aikšteles, diskgolfo aikštelę, gertuves, grilio zonas, pėsčiųjų ir dviračių takus, paplūdimį lankytojams su augintiniais, Neries upę, lauko muzikos instrumentus, skulptūrą „Vienybės medis“, šunų vedžiojimo aikštelę, dviračių nuomą ir kitas paslaugas, VU Botanikos sodo Vingio skyrių, Lietuvos sporto centro stadioną, Vokiečių karių kapines, lesyklas paukščiams, bičių avilius, informacinius stendus, kavines ir maisto vagonėlius, stovėjimo aikštelę, viešuosius tualetus.

Plačioje parko pievoje yra pastatyta masyvi estrada. Teritorija labiausiai žinoma kaip masinių tautos susirinkimų vieta. Turbūt svarbiausias istorinis renginys buvo 1988 metais rugpjūčio 23 dieną vykęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio surengtas mitingas Molotovo - Ribentropo pakto metinių minėjimo proga. Vingio parkas yra tradicinė Dainų šventės vieta. Teritorijoje vyksta koncertai su gausiausiu lankytojų skaičiumi ir ryškiausiomis muzikos žvaigždėmis. 1997 metais roko grupė Fojė čia surengė atsisveikinimo koncertą, kuriame susirinko 60 000 žiūrovų. Šis koncertas iki šiol yra daugiausiai žiūrovų pritraukęs pasirodymas Lietuvoje. Vingio parke savo šou yra surengusios pasaulio žvaigždės – Lady Gaga, Andrea Bocelli, Elton John, Bjork, Sting, Robbie Williams ir kiti. Vingis pritraukia įvairiausius renginius, nuo sporto iki oro balionų festivalių ar fejerverkų šou.

Teritorija pamėgta sportininkų. Ypač ryte čia galime pastebėti bėgančius, einančius ar joga užsiimančius vilniečius. Vakarinėje parko dalyje yra Vingio stadionas – sporto bazė, kur treniruojasi ir profesionalūs sportininkai.

Aikštė aplink estradą yra pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdvė, kurioje nuolat gausu miestiečių. Čia veikia restoranas, maisto kioskai, pramogos vaikams. Gausu vaikų žaidimų aikštelių bei lauko treniruoklių.

Parko dislokacijos vieta Neries kilpa – vingis, todėl miškinga teritorija turi ilgą upės pakrantės perimetrą. Pakrantės apaugusios gluosniais, juodalksniais, daug kur uosialapiais klevais. Vakarinėje parko dalyje, kitame upės krante matoma Plikakalnio atodanga. Patį parką galima apžiūrėti ir nuo Neries apžvalgos aikštelės.

Atmintini gamtos paveldo objektai yra Vingio parko šaltinis ir liepų alėja. Abu objektai yra miškingoje vietoje, netoli estrados.

Svarbiausia gamtinė vertybė čia yra miškas. Dauguma tai pušys, vietomis auga eglių, beržų grupės. Miškas tvarkomas remiantis atsakingos rekreacinės miškininkystės principais. Nėra vykdomi jokie medienos derliaus nuėmimo darbai. Miške vyrauja vieno ardo pušynas su gausiai sužėlusiu klevo ir liepos pomiškiu. Pavienių pušų amžius čia siekia 200 ir daugiau metų. Vingio parko pušynas yra geras pavyzdys, rodantis, jog gamtinę brandą pasiekęs miškas, praradęs medieninę vertę, išlieka, nesupūva, bet puikiai užtikrina apsaugines funkcijas. Stebint mišką galima suprasti kaip šviesus pušynas palaipsniui virsta ūksmingu plačialapiu mišku.

Vingio parko perlas – tai Vilniaus Universiteto botanikos sodo skyrius. Ilgas tradicijas ir istoriją turintis sodas maloniai stebina savo turtinga augalų kolekcija. Botanikos sodo komanda renka ir augina daugiau kaip 1200 pavadinimų augalų iš visų pasaulio geografinių zonų. Lyginant su dideliu centrinę Vingio parko dalį lankančių žmonių srautu, botanikos sodas yra labai rami, jauki vieta.

Rytinėje parko dalyje, ties tiltu į M. K. Čiurlionio gatvę yra karių kapinės. Tiesa, pirmieji palaidojimai buvo atlikti 1799–1800 metais maro epidemijos metu. Vėliau čia daugiausia buvo laidojamos įvairios karo aukos – Pirmojo, Antrojo pasaulinio karo vokiečių aukos, lenkai, kovoję dėl Vilniaus. 1799–1800 metais buvo statoma koplytėlė-mauzoliejus Vilniaus generalgubernatoriaus Nikolajaus Repnino žmonai Natalijai atminti. Ji yra išlikusi.

Prie to paties tako, vedančio iš M. K. Čiurlionio gatvės, 2009 metais buvo pastatyta skulptūra „Vienybės medis“.  Pagrindinis skulptūros motyvas yra 9 metrų aukščio verpstė, kurios centre, saulę primenančiame apskritime, iškaltos 100 Lietuvos iškiliausių asmenų pavardės.

VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininkas Raimundas Ereminas

Schema

Daugiau informacijos https://www.vilniausparkai.lt/vingio-parkas/

 

Būsena: Užbaigtas

Seniūnija: Vilkpėdės

Paskutinė redagavimo data: 2026-03-12