Vilniaus miesto savivaldybė kartu su kultūros paveldo specialistais rengia Lazdynų tvarkymo gaires, numatančias rajono plėtros ir tvarkymo galimybes bei kryptis. Pagrindinis tikslas – pritaikyti rajoną šiuolaikiniams gyventojų poreikiams, nepažeidžiant paveldo vietovės vertingųjų savybių ir užtikrinant Lazdynų architektūros ir urbanistinės tapatybės išsaugojimą.
„Daugelis Lazdynų pastatų sparčiai sensta, todėl renovacijos ir atnaujinimo procesai yra neišvengiami. Tačiau svarbiausia – susitarti, kad jie būtų planuojami kompleksiškai, atsižvelgiant į vietovės paveldo statusą, architektūrinę vertę ir išskirtinį urbanistinį charakterį,“ – sako Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė. 
Gairės rengiamos remiantis išsamia ekspertų analize ir Lazdynų gyventojų įžvalgomis, kurias atskleidė šių metų pavasarį vykdyta apklausa. Rajono gyventojams rūpi išsaugoti Lazdynų unikalumą, pasižymintį gausiais želdynais, patogiu judėjimu pėsčiomis, estetine architektūros derme. Lazdyniečiai taip pat akcentuoja viešųjų erdvių ir paslaugų įvairovės trūkumą bei pasižymi atsargiu požiūriu į naujas statybas.
„Ekspertinis darbas įtraukiant vietos bendruomenę vyksta jau nuo balandžio mėnesio. Rengiamos gairės apims kur kas platesnes temas, tačiau šiuo metu viena didžiausių aktualijų – pastatų renovacija ir jos sprendinių suderinamumas su Lazdynų vizualiniu identitetu“, – sako L. Kairienė.
Ekspertų siūlomos kryptys Lazdynų daugiabučių namų renovacijai
Planuojant bei vykdant pastatų renovaciją Lazdynuose, specialistai rekomenduoja taikyti kompleksinį požiūrį ir planuoti ne pavienių namų, o ištisų namų grupių renovaciją, siekiant išlaikyti architektūrinę darną, spalvinę vienovę ir vientisą rajono charakterį. 
Lazdynuose ypač svarbūs tinkami spalviniai sprendimai. Siūloma išlaikyti esamą šviesią spalvinę gamą, vengiant tamsių pilkų atspalvių. Lazdynų tvarkymo gairėse numatyta pateikti konkrečius RAL spalvų kodus, padėsiančius užtikrinti vizualinę darną visoje teritorijoje.
Šalia spalvinių sprendimų būtina išsaugoti ir pastatų fasadų vientisumą, nekeičiant pastatų fasadų skaidymo ir apdailos struktūros, išsaugant originalų architektūrinį ritmą ir proporcijas. Net ir taikant naujas technologijas (pvz., ventiliuojamus fasadus), būtina išlaikyti autentišką pastatų išraišką.
Lazdynų langai ir balkonai taip pat turi jiems būdingą spalvinį sprendimą ir dalinimą, kurį reikia išlaikyti renovacijos metu, tad keičiant langus ir stiklinant balkonus rekomenduojama rinktis juodą rėmų spalvą. Ekspertai taip pat pabrėžia, kad Lazdynams būdingi elementai – balkonų formos jų apdaila, bei smulkios architektūrinės detalės – yra šio rajono tapatybės dalis. Todėl atnaujinimo metu svarbu ne tik atkurti, bet ir išsaugoti šias detales, kurios suteikia vietai atpažįstamumo ir istorinės vertės. 
Lazdynų atnaujinimo procese reikės derinti gyventojų poreikius, paveldosaugos reikalavimus ir finansines galimybes. Siekiama rasti balansą tarp energinio efektyvumo ir architektūrinio autentiškumo išlaikymo, kad rajonas išliktų tiek pat patrauklus, kiek ir atpažįstamas savo gyventojams bei miestui.
Pasak L. Kairienės, svarbu suprasti, kad Lazdynai kaip urbanistinė struktūra, nors ir atsirado sovietmečiu, bet yra mūsų, lietuvių, tuo metu jaunos ir kūrybingos architektų komandos (Vytauto Čekanausko, Vytauto Brėdikio, Vytauto Balčiūno ir kitų) autorinis kūrinys.
„Jie atsisakė griežto kvadratinių kvartalų planavimo ir pasiūlė visiškai kitokį požiūrį – urbanistiką derinti su reljefu, gamtine aplinka, kas yra visiškai nebūdinga sovietiniams planavimo standartams ir artimiau šiaurės šalių urbanistinio planavimo tradicijai. Toks planavimas atspindėjo modernistinės epochos idėjas – kurti funkcionalų, bet estetišką miestą, kuriame žmogus jaustųsi patogiai. Akivaizdu, kad autoriai tai padarė sėkmingai, nes ir šiandien Lazdynuose gyvenantys žmonės labiausiai vertina urbanistinio planavimo, architektūrinės estetikos bei želdynų darną. Taigi paveldo apsaugos prasme Lazdynai vertingi dėl savo tapatybės, gyvenimo kokybės ir unikalaus identiteto, grindžiamo balansu tarp gamtos ir žmogaus“, – pabrėžia Vilniaus vyriausioji architektė.
Planuojama, kad gairės bus parengtos iki 2026 m. kovo mėnesio pabaigos.