Žaliosios Europos sostinės metus Vilniuje pažymės septyni gatvės meno kūriniai. Gamtos motyvais paremti bei klimato kaitos klausimus aktualizuojantys menininkų darbai atsiras keturiose gausių gyventojų srautų sulaukiančiose erdvėse.
„Netrukus miestą papildys iškalbingi gatvės meno kūriniai – kūrėjai pateikė kruopščiai apgalvotas idėjas, kurios taikliai atspindi žaliąjį Vilnių, tačiau tuo pačiu metu skatina pažvelgti ir globaliau. Minint Europos žaliosios sostinės metus inicijuojame dialogą apie tvarumą, o šiuo konkursu paskatiname ir remiame kūrėjų saviraišką kalbant visiems mums svarbiomis temomis“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Iš viso konkursui pateikta 30 idėjų. Įvertinus pasiūlymų meninę kokybę bei meistriškumą, originalumą, idėjos aktualumą, įvietinimą, sąmatos pagrįstumą, atrinkti 7 meniniai projektai.
Idėjas vertino šešių asmenų komisija: tapytojas, gatvės meną kuriantis Linas Kaziulionis, aktorius, visuomenininkas Marius Čižauskas, menotyros mokslų daktaras Marius Armonas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto estetikos poskyrio vedėja Rūta Matonienė, Kultūros skyriaus vedėjas Tadas Rimdžius bei mero patarėja kultūros klausimais Rūta Pilkytė.
Susipažinkite su atrinktais projektais:
„Slėpynės“
Autoriai – Ditiya Ferdous ir Augustas Lapinskas.
Vieta – Geležinio vilko g. viaduko virš Ateities gatvės atraminė siena.
Kūrinio „Slėpynės“ autoriai kviečia bendruomenę supažindinti su gamta paremtu dizainu bei įsitraukti į dialogą apie urbanistinę ekosistemą. Šiuo projektu siekiama apjungti meną, gamtą ir edukaciją – ketinama freskos dalis apželdinti vijokliais, o gyventojus kviesti į mokomuosius užsiėmimus.
„Galutinis projekto rezultatas – gyvybinga, estetiška ir ekologiškai sąmoninga miesto erdvė, kurioje menas tampa ne tik vizualiniu akcentu, bet ir funkciniu elementu, skatinančiu darnų miesto ir gamtos santykį“, – komentuoja autoriai.
Projektui skiriama suma – 15 000 Eur.
Kūrinio „Slėpynės“ vizualizacija, kairysis kraštas
„Nematoma jungtis“
Autoriai – Joris Malūkas ir Vladimir Ionov.
Vieta – Drujos tilto per Vilnią šlaitas.
Semiantis įkvėpimo iš gamtos, ant tilto šlaito atsiras stilizuota kerpę primenanti instaliacija, sudaryta iš skirtingo apdirbimo plokščių. Tai bus nuolat kintantis kūrinys – ant plokščių augs grybiena, kuris atsiskleis skirtingomis spalvomis bei tekstūromis.
„Miestuose tarp betono ir asfalto slypi ir nematoma, bet gyvybiškai svarbi ekosistemos dalis – grybiena. Ji tarsi požeminis internetas jungia augalus, perneša maistines medžiagas ir padeda miškams bei parkams klestėti. Grybai ne tik perdirba organines atliekas, bet ir gali būti naudojami dirvožemio valymui, bioplastikų gamybai ar net kaip tvari statybinė medžiaga. Jie auga ir ten, kur mažiausiai tikimės – nuo stogų iki rūsių, tyliai primindami, kad gamta su miestu vis dar susijusi nematomais siūlais“, – sako idėjos autoriai.
Projektui skiriama suma – 10 000 Eur.
Kūrinio „Nematomos jungtys“ vizualizacija
„Atramos“
Autorius – Vladimir Ionov.
Vieta – Drujos tilto per Vilnią atramos.
Sienų tapybos projektas „Atramos“ skirtas atskleisti nematomą gamtos pasaulio dalį – grybų įvairovę ir jų svarbą ekosistemai. Ant trijų Drujos tilto atramų menininkas perkels įvairias grybų rūšis nuo gerai pažįstamų iki paslaptingų, pabrėžiant jų vaidmenį miesto ir gamtos sąveikoje.
„Šiuo projektu siekiama ne tik pagyvinti miesto erdves, bet ir paskatinti žiūrovus pažvelgti į miesto ekosistemą kaip į gyvą, tarpusavyje susijusią sistemą“, – sako Vladimir.
Projektui skiriama suma – 5 000 Eur.
Kūrinio „Atramos“ vizualizacija
„Vilniaus pievos“
Autorė – Eglė Plytnikaitė.
Vieta – Geležinio Vilko tilto atramos.
Kūrėja Eglė Plytnikaitė savo kūriniu „Vilniaus pievos“ kviečia atkreipti dėmesį į šį išskirtinį miesto gamtos akcentą ir perteikti jausmą, kurį patiriame mindami dviratį palei gėlėmis nusėtus upės krantus.
„Žydinčios Neries krantinės – tai unikali ir viena įspūdingiausių Vilniaus vietų šiltuoju metų laiku. Šios pievos ne tik džiugina akį spalvinga augalija, bet ir atlieka svarbią ekologinę funkciją – tai gyvybiškai svarbios buveinės, kuriose prieglobstį randa nykstančios vabzdžių apdulkintojų rūšys. Šių natūralių ekosistemų atkūrimas ir išsaugojimas Vilniaus mieste – reikšmingas pasiekimas tvarios aplinkos puoselėjimo kelyje“, – apie idėją pasakoja jos autorė.
Projektui skiriama suma – 9 400 Eur.
Kūrinio „Vilniaus pievos“ vizualizacija
„Atlantida“
Autorė – Lina Šlipavičiūtė.
Vieta – Geležinio Vilko tilto atramos.
Savo kūriniu „Atlantida“ kūrėja Lina Šlipavičiūtė ragina atsigręžti į klimato kaitos problemas. Kūrinys savyje suderins iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus simbolius – antikinę skulptūrą ir globalią vandens lygio kilimo problemą.
„Atlantida nebėra tik senas mitas. Vandens praryta civilizacija tampa visiškai realia mūsų ateities grėsme. Atlantida pranyko, nes arogantiški jos gyventojai pradėjo jaustis visagaliais ir prarado pagarbą savo dievams. Moderniųjų laikų civilizacijos žmogus jaučiasi visagalis ir nebaudžiamas žemės šeimininkas, jis prarado pagarbą jį pagimdžiusiai dievybei – motinai žemei“, – teigia kūrinio autorė.
Projektui skiriama suma – 12 300 Eur.
Kūrinio „Atlantida“ vizualizacija
„Odė troleibusui“
Autorius – Pijus Čeikauskas.
Vieta – perėjos prie PC „Panorama“ centrinė siena.
Šio meninio projekto tikslas – įamžinti tvaraus judumo simbolį – viešąjį transportą – kaip neatsiejamą šiuolaikinio, žalesnio ir darnesnio Vilniaus dalį. Troleibuso simbolis savyje talpina tiek žaliąją miesto temą, tiek plačias socialines grupes.
Projektui skiriama suma – 15 000 Eur.
Kūrinio „Odė troleibusui“ vizualizacija
„Aukštapelkės“
Autorė – Mykolė Ganusauskaitė.
Vieta – Geležinio Vilko g. viaduko virš Ateities g. atraminė siena.
Kūrinys „Aukštapelkės“ ant vienos iš viaduko atraminių sienų atkels dalelę laukinės gamtos, kad miesto žmogus stabtelėtų ir akimirkai mintimis galėtų nusikelti į aukštapelkę.
„Aukštapelkės tiek Lietuvoje, tiek Europoje yra nykstančios ir pažeidžiamos. Kadais mūsų kraštas garsėjo neįžengiamomis pelkėmis ir buvo mūsų šalies tapatybės dalis, tačiau dabar jos yra pavojuje. Projekto tikslas atkelti šį trapaus grožio gabalėlį į Vilnių ir tuo pačiu kalbėti apie šį Lietuvos gamtos turtą“, – teigia autorė.
Projektui skiriama suma – 15 000 Eur.
Kūrinio „Aukštapelkės“ vizualizacija
Konkursas „Žaliosios sostinės istorijos“ yra meno rėmimo programos „Kurių Vilnių“ dalis. Artimiausias šios programos konkursas numatomas birželį.
Su visa meno konkurso „Žaliosios sostinės istorijos“ projektų eile galite susipažinti paspaudę žemiau esantį dokumentą.
Komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt