2025 metais Vilniaus mieste kilo 1319 gaisrų. Palyginti su 2024 metais (1210 gaisrų), jų padaugėjo 9 proc. Gaisruose žuvo 6 žmonės (2024 m. – 11), o 28 (26) gyventojai patyrė traumas. Gaisrų metu ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 26 (2024 m. – 43) gyventojus. 2025 m. žuvusių žmonių skaičius mažesnis, o gaisrų skaičius ir traumuotų žmonių skaičius didesnis už paskutinių dešimties metų vidurkį.
2025 m. šeši tragiški gaisrai nusinešė 6 žmonių gyvybes. 1 žmogus žuvo daugiabutyje gyvenamajame name, 1 žmogus žuvo bendrabutyje, 1 žmogus žuvo individualiame gyvenamajame name, 1 žmogus žuvo garaže, 1 žmogus žuvo sodo paskirties pastate, 1 žmogus žuvo kitos paskirties pastate. 4 žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 1 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir 1 – dėl kitų priežasčių.
Iš 6 žuvusių žmonių gaisruose – 4 moterys ir 2 vyrai. Vyriausiam žuvusiam vyrui buvo 87 metai, vyriausiai moteriai 90 m., kitam žuvusiam vyrai buvo 57, o kitos žuvusios moterys buvo 81, 68 ir 64 metų amžiaus. Po 1 žmogų žuvo sausio, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais, 2 žmonės žuvo vasario mėnesį.
Kaip rodo daugiametė žuvusiųjų gaisruose statistika ir praėjusių metų tragiški gaisrai, ugnis sostinėje dažniausiai pasiglemžia vidutinio bei senyvo amžiaus, piktnaudžiaujančių alkoholiu bei rūkančių žmonių, gyvybes. Daugiausia tragiškų gaisrų kyla tamsiuoju paros metu.
Daugiausiai gaisrų praeitais metais Vilniuje kilo atvirose teritorijose – 316 (2024 m. – 274). Jie sudarė 24 proc. visų sostinėje kilusių gaisrų skaičiaus ir 15,3 proc. daugiau nei 2024 m. Iš jų 77 (2024 m. – 55) kartus degė pieva – 5,8 proc. visų gaisrų skaičiaus bei 26 (16) kartų miškas, miško paklotė.
2025 m. pastatuose kilo 355 gaisrai (2024 m. – 343) – 27 proc. visų gaisrų. Gaisrai gyvenamajame sektoriuje sudarė 15,4 proc. visų gaisrų pastatuose. 129 (2024 m. – 86) gaisrus teko gesinti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, 64 (2024 m. – 52) gaisrus – individualiuose gyvenamuosiuose namuose, 22 (31) – ūkio paskirties pastatuose, esančiuose privačioje valdoje, taip pat 37 (66) kartus liepsnojo apleisti pastatai, 14 (7) gaisrų kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, o 56 (43) gaisrai visuomeninės paskirties pastatuose.
Taip pat 522 (2024 m. – 444) kartus degė šiukšlės, šiukšlių konteineriai ir kitos atliekos atvirose teritorijose. Tam įtakos turėjo tinkamai netvarkomos miesto teritorijos, laiku neišvežamos šiukšlės bei žmogaus neatsargumas – numestos neužgesintos nuorūkos ar kiti uždegimo šaltiniai. Gaisrai autotransporto priemonėse sudarė 10 proc. visų gaisrų Vilniaus mieste, jų kilo 132 (2024 m. – 146). Pagrindinės šių gaisrų priežastys – transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai 70 (2024 m. – 94), transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai 5 (3) ir kiti automobilių gedimai 22 (17).
2025 m. kilusių gaisrų priežastys: pašalinis ugnies šaltinis 507 (36 proc. visų kilusių gaisrų), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi 250 (19 proc.), netvarkinga elektros instaliacija, įrenginių, prietaisų gedimai 99 (7 proc.), žolės, ražienų deginimas 89 (7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai 70 (5 proc.), neatsargus rūkymas 66 (5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai ir jų įrengimo, eksploatavimo taisyklių pažeidimai 27 (2 proc.), kiti transporto priemonių gedimai 23 (2 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas 10 (1 proc.), transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai 5 (0 proc.), gamybinių įrenginių eksploatavimo pažeidimai technologinio proceso metu 5 (0 proc.), priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus 4 (0 proc.), dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimai 4 (0 proc.), vaikų išdykavimas 4 (0 proc.), sprogimas 1 (0 proc.) bei eismo įvykių padariniai 1 (0 proc.). Be to įregistruoti 50 ( 4 proc.) padegimų, kitos gaisrų priežastys sudaro 71 (6 proc.), o 1 gaisro (0 proc.) priežastis dar tiriama.
Gaisrų metu žuvo 3 gyvūnai, suniokota 21 transporto priemonė ir sunaikinti 5 pastatai. Tačiau ugniagesiai išgelbėjo 26 žmones, 6 gyvūnus ir apsaugojo nuo ugnies 26 statinius.
2025 m. be gaisrų gesinimo Vilniaus ugniagesiai gelbėtojai atliko 1533 (2024 m. – 1652) gelbėjimo darbus ir tai yra 7,2 proc. mažiau nei pernai, bet daugiau nei paskutinių 10 metų vidurkis.
Ugniagesiai gelbėtojai 326 (2024 m. – 431) kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 883 (2024 – 868) kartus talkino specialiosioms tarnyboms – iš jų 391 (435) kartus policijai, 477 (419) greitajai medicinos pagalbai ir 15(14) avarinei dujų tarnybai. Be to, 180 (151) kartų vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms ir, panaudodami specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 12 (13) nukentėjusių piliečių bei ištraukė 1 (1) žuvusį žmogų. 5 (6) kartus ugniagesiai dirbo aukštyje, o 41 (60) kartą darbavosi vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 5 (16) skenduolius. Taip pat ugniagesiams gelbėtojams teko 34(37) kartus rinkti gyvsidabrį, 34(37) kartus budėti nukenksminant sprogmenis bei 36 (62) kartus likviduoti cheminius incidentus.
